Kapitujt
Jeremia: 33. Njė premtim i ri i ripėrtėritjes
331 Edhe herėn e dytė i qe drejtuar Jeremisė fjala e Zotit ndėrkohė qė ai ishte ende nė oborrin e burgut. I tha: 2 Kėshtu thotė Zoti, qė do ta bėjė kėtė, Zoti qė do ta trajtojė atė e do ta bėjė tė qėndrueshme ‑ emri i tij ėshtė Zot. 3 Kėrkoje ndihmėn time e unė do tė tė vėshtroj e do tė tė tregoj gjėra tė mėdha e tė pashqyrtueshme qė ti si di. 4 Sepse kėshtu thotė Zoti, Hyji i Izraelit, lidhur me shtėpitė e kėtij qyteti dhe me shtėpitė e mbretit tė Judės qė u rrėnuan nga veprimet e rrethimit e nga shpata 5 e atyre qė erdhėn pėr tė luftuar kundėr kaldenjve pėr ti mbushur me kufoma njerėzish, qė i godita nė furinė time e nė zemėrimin tim duke e fshehur fytyrėn time nga ky qytet pėr shkak tė gjithė keqėsisė sė tyre.
6 Shiko: unė vetė do ta shėroj varrėn e tyre, do ti shėroj e do tu kthej shėndetin dhe do tu dhuroj mbushulli paqeje tė vėrtetė. 7 Do ta ndėrroj fatin e Judės e fatin e Izraelit dhe do ti ndėrtoj porsi nė fillim. 8 Unė do ti pastroj nga ēdo fajėsi, me tė cilėn mėkatuan kundėr meje, do tė kem dhimbje pėr tė gjitha fajet e tyre, me tė cilat mė fyen dhe mė pėrbuzėn. 9 Do tė jetė pėr mua zė i mirė, gėzim, nder e lavdi nė sy tė tė gjithė popujve tė tokės, kur tė dėgjojnė pėr tė gjitha tė mirat qė unė do tua bėj izraelitėve e judenjve. Popujt do tė mahniten e do tė dridhen pėr shkak tė tė gjitha tė mirave dhe pėr paqe tė madhe qė unė do ta bėj pėr ta.
10 Kėshtu thotė Zoti: Pėrsėri do tė dėgjohet nė kėtė vend, pėr tė cilin ju thoni se ėshtė i shkretuar, pasi ska mbetur njeri as kafshė nė qytetet e Judės e nė sheshet e Jerusalemit, qė janė shkretuar pa njeri, pa banorė e pa bagėti, 11 zėri i gėzimit e zėri i haresė, brohoritja e dhėndrit e brohoritja e nuses, zėri i atyre qė do tė brohorisin:
Lavdėrojeni Zotin e Ushtrive,
sepse Zoti ėshtė i mirė,
sepse e amshuar ėshtė dashuria e tij!,
ata qė do tė sjellin kushte nė Shtėpinė e Zotit: sepse unė dua ta ripėrtėrij kėtė vend siē ka qenė mė parė ‑ ėshtė fjala e Zotit.
12 Kėshtu thotė Zoti i Ushtrive: Nė kėtė vend qė ju thoni se ėshtė i shkretuar, pa njeri e pa kafshė, nė mbarė qytetet e tij, pėrsėri do tė ketė tėbana barinjsh qė kullotin grigjat. 13 Nė qytetet malore, nė qytetet e Sefelės, edhe nė qytetet qė janė nė krah tė mesditės, nė tokėn e Beniaminit e pėrreth Jerusalemit, po edhe nė qytetet e Judės, pėrsėri do tė kalojnė grigjat nėn dorėn e atyre qė e numėrojnė ‑ ėshtė fjala e Zotit.
Themelatė pėr ardhmėri
14 Ja, po vijnė ditėt ‑ ėshtė shpallje e Zotit ‑ e do ta ēoj nė vend fjalėn e mirė qė ia premtova shtėpisė sė Izraelit e shtėpisė sė Judės:
15 Nė ato ditė e po nė atė kohė,
do tė bėj tė ngallitė pėr Davidin njė pinjoll drejtėsie,
Ai do ta ēojė nė vend tė drejtėn e drejtėsinė mbi tokė.
16 Ndėr ato ditė Juda do tė shpėtojė
e Jerusalemi do tė banojė nė siguri.
Dhe ja, emri me tė cilin do tė quhet Qyteti:
Zoti ėshtė Drejtėsia jonė.
17 Sepse kėshtu thotė Zoti: Kurrė sdo ti mungojė Davidit njė pasardhės qė tė rrijė mbi fronin e Izraelit. 18 Kurrė sdo tė mungojnė priftėrinjtė levitė para fytyrės sime qė tė kushtojnė fli shkrumbimi, fjollė ta ēojnė tymin e flive dhe tė bėjnė fli pėr ēdo ditė.
19 Atėherė Jeremisė i qe drejtuar fjala e Zotit. I tha: 20 Kėshtu thotė Zoti: Nė qoftė se mundeni ta prishni besėlidhjen time me ditėn e besėlidhjen time me natėn, kėshtu qė ato tė mos vijnė mė nė kohėn e caktuar, 21 atėherė do tė mund tė prishet edhe besėlidhja ime me Davidin, shėrbėtorin tim, kėshtu qė tė mos ketė prej tij djalė qė tė mbretėrojė mbi fronin e tij, kėshtu edhe me priftėrinjtė levitė, shėrbėtorėt e mi. 22 Sikurse nuk mund tė numėrohen yjet e qiellit as smund tė matet rėra e detit, po ashtu do ta shumoj farėn e Davidit, shėrbėtorit tim, edhe levitėt, shėrbėtorėt e mi.
23 Fjala e Zotit i qe drejtuar Jeremisė, e i tha: 24 A nuk e ke vėnė re se ēka thotė ky popull: Dy barqet qė Zoti i kishte zgjedhur, u pėrbuzėn prej Zotit, dhe e pėrbuzėn popullin tim, sikurse mė tė mos ishte popull ndėr sytė e tyre?
25 Kėshtu thotė Zoti: Nė qoftė se unė nuk e kam lidhur besėlidhje me ditėn e me natėn e nė qoftė se nuk ua kam vėnė ligjet qiellit e tokės, 26 atėherė do ta pėrbuz edhe farėn e Jakobit e tė Davidit, shėrbėtorit tim, dhe mė nuk do tė marr prej farės sė tij prijės pėr farėn e Abrahamit, Izakut e Jakobit: por unė do ta ndėrroj fatin e tyre e do tė kem mėshirė pėr ta.
Kapitujt